Šeimos albume turime nuotrauką, kur mažas berniukas išdidžiai patempta lūpa, stovi tarp daugelio suaugusiųjų, išsirikiavusių į eilę, besilaikančių už rankų… Tas mažius – aš. O įvykis, kurį prisimenu daugiau širdimi, nei protu – Baltijos kelias. 1989 rugpjūčio 23 dieną man buvo ką tik sukakę šešeri.
Sunku dabar atskirti, kur mano prisiminimai, o kur iš begalybės pasakojimų smegenų sukurti vaizdiniai, bet aiškiai pamenu, kaip per nugarą bėgo šiurpas nuo pat pirmų „Bunda jau Baltija“ akordų. Supratau, kad esu kažko didelio ir reikšmingo dalis, svarbaus momento liudininkas. Vėjo plazdenamos trispalvės, mažai dar gyvenimo įrašų turinčioje mano galvoje, tuomet asocijavosi tik su Lietuva ir aš aiškiai žinojau – esu čia dėl Jos.

Bunda jau Baltija

Trīs māsas jūras malā stāv, (Trys seserys jūros krante stovi)
Tās nespēks un nogurums māc. (Jas silpnumas ir nuovargis slegia)
Tur bradāta zeme un dvēseles, (Ten braidyta žemė ir dvasios)
Trīs tautu gods un prāts. (Trijų tautų garbės ir sąmonės)

Bet torņos jau likteņa zvani skan, (Bet bokštuose jau likimo skamba garsiai)
Un jūra bangoties sāk. (Ir jūra banguoti pradeda)
Trīs māsas no miega modušās, (Trys seserys iš miego budusios)
Par sevi pastāvēt nāk. (Už save pastovėti ateina)

Atmostas Baltija, atmostas Baltija, (Keliasi Baltija, Keliasi Baltija)
Lietuva, Latvija, Igaunija! (Lietuva, Latvija, Estija!)

Prie jūros miega sesės trys
Jas slegia pančiai, neviltis
Klajoja lyg elgeta pajūriu
Dvasia tautų garbės

Bet varpas likimo nuaidi vėl
Ir jūra šiaušia bangas
Trys sesės iš miego kyla jau
Apginti savo garbės.

Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija,
Lietuva, Latvija, Estija!

Kolm õde mere palged ees, (Trys seserys jūros veidais)
neid uinutas lainete laul. (Jas užmigdė bangų daina)
Kolm rahvast siin sajandeid heideldes (Trys tautos čia kovojusios per amžius)
tõid ohvriks muistse au. (Paaukojo senovinę garbę)

Kui tornides juba lööb kella hääl, (Kai varpas jau skamba bokštuose)
merd haarab vabaduspüüd. (Jūrą paima laisvės valia)
Et saatust ja elu kaitseda, (Kad likimą ir gyvybę apsaugotų)
kolm õde virguvad nüüd. (Trys seserys keliasi dabar)
Ärgake Baltimaad, ärgake Baltimaad, (Kelkitės Baltijos žemės, kelkitės Baltijos žemės,) Leedumaa, Lätimaa, Eestimaa! (Lietuva, Latvija, Estija!)

Atmostas Baltija, atmostas Baltija, (Keliasi Baltija, Keliasi Baltija)
Lietuva, Latvija, Igaunija! (Lietuva, Latvija, Estija!)

Bunda jau Baltija, bunda jau Baltija,
Lietuva, Latvija, Estija!

Ärgake Baltimaad, ärgake Baltimaad, (Kelkitės Baltijos žemės, kelkitės Baltijos žemės,)
Leedumaa, Lätimaa, Eestimaa! (Lietuva, Latvija, Estija!)

Ne syki kalbėta, reikia pakartoti Baltijos kelio istoriją. Šiandien mes vėl kylame, kad parodytume pasauliui ir ypač sau, jog vis dar esame tokie pat stiprūs ir vieningi. Juk tiek visko kartu patyrėme ir mūsų tiek mažai, tačiau istorija byloja, kad drauge mes tikrai galime daug. Paimk brolio ranką, paimk sesers ranką ir dabar jau drąsiai atsistojęs pasakyk, kad didžiuojiesi tuo, jog esi lietuvis!

1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ies m. Ribentropo-Molotovo pakto, kuris iš Baltijos šalių atėmė nepriklausomybę, metines apie du milijonus žmonių rankomis susikibo už laisvę – taip nuo Vilniaus Gedimino bokšto prasidėjo Baltijos kelias. 595 km ilgio žmonių grandinė, jungė trijų Baltijos valstybių sostines ir simboliškai atskyrė Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo Sovietų sąjungos.
Žinia apie trijų kaimynių laisvės siekį apskriejo pasaulį pirmuose laikraščių puslapiuose, Baltijos kelią išvydo milijonai televizijos žiūrovų. Trijų tautų vienybė parodė pasauliui, kad akcijos organizatoriai Lietuvos sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai – tai ne grupelė politinių ekstremistų, neturinčių liaudies palaikymo, kaip iki tol teigė SSRS vadai, bet savo valstybių nepriklausomybės su ryžtu siekiančios ir piliečių valią reiškiančios organizacijos.
Užsienio valstybių politikai ir piliečiai išgirdo trijų Baltijos valstybių balsą taikiai bet tvirtai reikalaujantį laisvės savo šalims.